Susipažinkim

Labas!

Malonu Tau prisistatyti. 🙂 Mano vardas Mažvydas, šokinėju iš laimės keliaudamas, ar ošiančių medžių apsuptyje. Galėčiau valandų valandas gulėti išsitiesęs pievoje ir skaičiuoti “avis” skraidančias danguje.

Per trumpą savo gyvenimą išbandžiau daug įvairios veiklos, kuri man leido suprasti, ko noriu dabar (arba ne.) Kol kas, didžiausiu savo žygdarbiu laikau kelionę į Barseloną, ne kaip kitaip, o “tranzu”! Mėnesį laiko laviruodamas tarp gyvybės ir mirties (nes tekdavo miegoti ir 5m nuo greitkelio), turėdamas minimalų ryšį su “išoriniu pasauliu”, iškėlęs nykštį į viršų judėjau į priekį (ir atgal.) Teko ir festivalį aplankyti, kuris sutraukia ~milijoną žmonių iš Lenkijos ir Europos – Woodstock’e  .

kioskas nes visko po biškį

 Gyvenimas pusmečiui ir į Lisaboną (Portugalija) numetęs buvo. Dabar, apsistojęs tėvynėje ir išbandęs daug įvairios veiklos, suprantu, kad mano galva sprogsta nuo kratinių, kuriuos reikia kažkam papasakoti. Viliuosi, kad mano “sapalionės” nusės galvoje pas Tave, skaitytojau, ir skaitydamas pagalvosi: “kokio velnio aš čia grįžtu?!”

Rašymas mano gyvenime visada užėmė svarbią vietą. Kaskart su mielu noru maigau mygtukus (ar “keverzoju” rašymo priemone) regzdamas žodžius ir sakinius. Dėliodamas mintis raštu nusiraminu ir (atrodo) išreiškiu save, numetu nuo galvos tuos svarmenis, kurie spaudžia mane prie žemės, tokiu būdu galiu žiūrėt į viršų. Pavadinau savo rašliavų puslapį kiosku, kadangi atsimenu tuos laikus, kai nubalnotais keliais lakstydavau po kiemą ir suradęs alkoholiko pakrūmėj numestą butelį, laimės pilnom kelnėm tekinas nešdavau jį priduoti ir… sunkiai išsirinkdavau, ką pasiimti mainais. Atsimenu tą lyg ir malonios moters šypseną, susidedančią iš kas antro danties, ir kalnus įvairiausių saldumynų. Todėl ir kioskas, nes visko po “biškį”. Pasistengsiu sudominti ir pasiūlyti tiek visko, kiek man galėdavo pasiūlyti ta bobutė, žiūrinti pro mažą langelį, retais dantim.